• Juozo Tumo-Važganto memorialinis butas-muziejus

      Juozo Tumo-Važganto memorialinis butas-muziejus

      Tai – rašytojo, kanauninko J. Tumo-Vaižganto keturi memorialiniai kambariai autentiškai atkurti pagal archyvines nuotraukas. Juose eksponuojami rašytojo baldai, paveikslai, asmeniniai daiktai, dalis bibliotekos. Buto interjere dera praktiškas paprastumas su estetiškumu.
      „Užsakų“ kambaryje stovi masyvus ąžuolinis darbo stalas, puoštas drožta ornamentika. Ant jo – stalo lempa, lentynėlė dokumentams, antspaudų laikiklis, rašalinė,tretininkų kalendorius ir kiti daiktai. Kampe kabo kanauninko sutana, spintoje – kailiniai, Vaižganto minimi net testamente, kaip brangiausia „garderobos“ dalis.
      Svečių kambaryje be svetainės baldų komplekto (gėlėtu gobelenu aptraukta šviesaus medžio sofa, du lengvi foteliai, apvalus stalelis) yra knygų spinta, kurioje sudėtos Vaižganto memorialinės bibliotekos knygos, dvi puošnios barokinio stiliaus žvakidės, kanarėlių narvelis.
      Įdomus dvigubos paskirties baldas komoda – sekreteras stovi miegamajame-darbo kambaryje. Šalia kuklios metalinės lovos ant darbo stalo – Vaižganto rankraščiai, jo redaguoti žurnalai, medinis drožinėtas kryžius. Virš stalo – rašytojo artimųjų nuotraukos.
      Valgomajame eksponuojamas Vaižganto senovinis virdulys, pietų servizas. Ant šio kambario sienų kabo įrėmintos archyvinės nuotraukos, kuriose užfiksuoti svarbesni J. Tumo gyvenimo momentai.
      Pats Vaižgantas savo buto aplinką buvo pavadinęs meniškai kunigiška. Turėjo, jo žodžiais, „nebrangių, bet rinktinių paveikslų galerij.“ Šie paveikslai, kaip ir anuomet, kabo visuose kambariuose. Tai – Rubenso „Nukryžiuotasis“ (dailininko J.Janulio kopija), K. Šimonio „Kauksmas“ ir „Angelų atnašavimas“, K. Sklėriaus akvarelės, nežinomų dailininkų šv. Pranciškaus ir šv. Juozapo portretai, P. Žitkaus Vaižganto tėvo portretas ir kiti. Yra keletas skulptūrų: B. Bučo „Vytautas Didysis“, nežinomo autoriaus „Išmintis“ ir kitos.

Parodos objektai

   
  • Rašomasis stalas

    Rašomasis stalas, ~1925 m.

    Tuo metu, kai Vaižgantas gyveno šiame bute (Aleksoto g. 13, Kaunas), Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje zakristijos nebuvo. Todėl visi bažnyčios reikalai buvo tvarkomi Vaižganto buto užsakų kambaryje. Vaižgantas garsėjo kaip populiarus, žmonių mylimas kunigas (Kn.: Neužmirštamas Vaižgantas. Vilnius. 2009). Pasakojama, kad pas jį išpažinčių atlikti dažniausiai eidavo moterys ir klierikai, nes garsėjęs atlaidumu, išskirtine tolerancija. Užsakų kambaryje lankytojų niekuomet netrūkdavo. Duris praverdavo ir tie, kurie išdrįsdavo prašyti pinigų: žinojo, jog geraširdis dvasininkas juos skolindavo.
    Šiame kambaryje Jūs galite pamatyti meniškai iš ąžuolo padarytą barokinio stiliaus darbo stalą. Jo autorius – garsus tarpukario Kauno baldžius Jonas Prapuolenis, mokėjęs suderinti funkcionalumą ir grožį, modernizmą ir tautinį meną.
    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • Paveikslo „Šventasis Juozapas“ kopija

    Paveikslo „Šventasis Juozapas“ kopija, 1925 m.

    Nežinomas dailininkas, Jonas Janulis

    Šventasis Juozapas yra vienas svarbiausių Katalikų bažnyčios šventųjų. Marija ir Juozapas laikomi žemiškaisiais Jėzaus tėvais. Kaip šventasis, Juozapas yra Katalikų bažnyčios ir dailidžių globėjas. Jis buvo ir yra labai populiarus lietuvių liaudies meistrų religinių skulptūrėlių personažas. Šv. Juozapas buvo ir Vaižganto vardo globėjas.
    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • Paveikslo „Šventasis Pranciškus Asyžietis“ kopija

    Paveikslo „Šventasis Pranciškus Asyžietis“ kopija, 1924 m.

    Nežinomas dailininkas, Jonas Janulis

    Pranciškus Asyžietis – vienuolis, katalikų šventasis, gyvenęs XII–XIII amžiuje. Jis įkūrė pranciškonų, Šv. Klaros seserų bei pasauliečių (tretininkų) ordinus, reformavo Katalikų bažnyčią, buvo vadinamas antruoju Kristumi. Šv. Pranciškus yra gyvūnų ir gamtosaugos globėjas. Jo pasaulėjauta buvo artima Juozui Tumui, kuris grožinei kūrybai pasirinko Vaižganto – gamtos atsinaujinimo ir linų dievo slapyvardį. Šv. Pranciškus buvo ir poetas. Vaižgantas, kaip ir Pranciškus Asyžietis, buvo priėmęs neturto įžadus, garsėjo kaip uolus tretininkas.

    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • Sofa

    Sofa, XX a. pr.

    Vaižganto svetainėje yra lankęsi daug įžymių Kauno žmonių, lietuvių visuomenės veikėjų (Kn.: Neužmirštamas Vaižgantas. Vilnius. 2009). Čia buvo Maironis, Vydūnas, S. Kymantaitė-Čiurlionienė, A. Dambrauskas-Jakštas, V. Krėvė, V. Mykolaitis-Putinas, A. Miškinis ir kiti. Yra išlikusi nuotrauka, kurioje matome buto šeimininką, sėdintį ant svetainės sofos prie stalelio kartu su skulptoriumi Petru Aleksandravičiumi. Vaižgantas su svečiais diskutuodavo apie meną, aptardavo kultūrinius ir politinius įvykius. Čia buvo galima išgirsti naujausius to meto kūrėjų eilėraščius, prozos tekstus (Kn.: Vaižgantas. Laiškai Klimams. Vilnius. 1998).
    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • Žibalinė lempa

    Žibalinė lempa, XX a. pr.

    Žibalinė lempą muziejui padovanojo Vaižganto giminaitis – sesers Marijonos anūkas Vytautas Nakutis. Jis papasakojo, kad močiutė liepusi šią brangenybę saugoti kaip savo akį, nes Juozas Tumas, viešėdamas tėviškėje, Malaišių kaime, Anykščių rajone, prie šios lempos  yra rašęs ir skaitęs, bendravęs su giminėmis.
    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • Žvakidė penkioms žvakėms

    Žvakidė penkioms žvakėms, XX a. I p.

    Žvakidę Vaižgantas uždegdavo išskirtinėmis progomis – savo vardinių dieną – kovo 19-tąją per Juozapines, taip pat – Didįjį penktadienį, per Juodąją vakarienę, kai po išpažinčių klausymo bažnyčioje į Vaižganto butą susirinkdavo 12 kviestinių juodomis sutanomis vilkinčių dvasiškių.

    J. Tumas-Vaižgantas (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • Knyga. Lietuvių literatūros paskaitos

    Knyga. Lietuvių literatūros paskaitos, 1923–1925 m.

    Juozas Tumas-Vaižgantas

    Doc. p. e. J. Tumas. Lietuvių literatūros paskaitos. 1- 7 tomai. Kaunas, „Vaivos“ b-vės leidinys, 1923–1925m. 918 psl.:
    [T. 1] Lietuvių literatūra rusų raidėmis. Broliai Juškos-Juškevičiai. Juozas Tumas-Vaižgantas. 1923 m., 124 psl.
    [T. 2] Antanas Baranauskas. 1924 m., 117 psl.
    [T. 3] Draudžiamasis laikas: Aušrininkų grupė I. 1924 m., 128 psl.
    [T. 4] Draudžiamasis laikas: Aušrininkų grupė II. 1924 m, 279 psl.
    [T. 5] Lietuvių literatūros draudžiamojo laiko paskaitos. 1925 m., 176 psl.
    [T. 6] Draudžiamasis laikas: Šviesos grupė. 1924 m., 52 psl.
    [T. 7] "Apžvalga" ir apžvalgininkai. „Apžvalgos“ 35 metų sukakčiai atminti. 1925 m., 130 psl.
    1922- 1929 metais Juozas Tumas-Vaižgantas dirbo Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakultete: dėstė Senąją lietuvių literatūrą. Knyga „Lietuvių literatūros paskaitos“ sudaryta iš 7 jo parengtų paskaitų studentams apie senąją lietuvių literatūrą. Knygos tituliniame puslapyje Vaižganto ranka violetiniu rašalu surašyti paskaitų pavadinimai ir puslapių skaičius. Viršelio antroje pusėje matome užklijuotą Juozo Tumo-Vaižganto Exlibrį, kurį 1919 m. sukūrė Paulius Galaunė. Septinto tomo tituliniame puslapyje juodu rašalu autorius nurodęs medžiagos apie „Apžvalgą ir apžvalgininkus rinkimo šaltinius. 1929 metais Vaižgantui sukako 60 metų, jis išėjo į pensiją ir savo pareigas universitete perleido Vincui Mykolaičiui- Putinui, ką tik baigusiam mokslus Friburgo universitete Vokietijoje.
    Vaižgantas buvo vienas iš mėgiamiausių universiteto dėstytojų, įkūręs Kultūros muziejų, kuris tapo šios aukštosios mokyklos Rankraštyno pagrindu.
    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinė biblioteka.

  • Rodomi įrašai nuo 25 iki 31
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.