• Juozo Tumo-Važganto memorialinis butas-muziejus

      Juozo Tumo-Važganto memorialinis butas-muziejus

      Tai – rašytojo, kanauninko J. Tumo-Vaižganto keturi memorialiniai kambariai autentiškai atkurti pagal archyvines nuotraukas. Juose eksponuojami rašytojo baldai, paveikslai, asmeniniai daiktai, dalis bibliotekos. Buto interjere dera praktiškas paprastumas su estetiškumu.
      „Užsakų“ kambaryje stovi masyvus ąžuolinis darbo stalas, puoštas drožta ornamentika. Ant jo – stalo lempa, lentynėlė dokumentams, antspaudų laikiklis, rašalinė,tretininkų kalendorius ir kiti daiktai. Kampe kabo kanauninko sutana, spintoje – kailiniai, Vaižganto minimi net testamente, kaip brangiausia „garderobos“ dalis.
      Svečių kambaryje be svetainės baldų komplekto (gėlėtu gobelenu aptraukta šviesaus medžio sofa, du lengvi foteliai, apvalus stalelis) yra knygų spinta, kurioje sudėtos Vaižganto memorialinės bibliotekos knygos, dvi puošnios barokinio stiliaus žvakidės, kanarėlių narvelis.
      Įdomus dvigubos paskirties baldas komoda – sekreteras stovi miegamajame-darbo kambaryje. Šalia kuklios metalinės lovos ant darbo stalo – Vaižganto rankraščiai, jo redaguoti žurnalai, medinis drožinėtas kryžius. Virš stalo – rašytojo artimųjų nuotraukos.
      Valgomajame eksponuojamas Vaižganto senovinis virdulys, pietų servizas. Ant šio kambario sienų kabo įrėmintos archyvinės nuotraukos, kuriose užfiksuoti svarbesni J. Tumo gyvenimo momentai.
      Pats Vaižgantas savo buto aplinką buvo pavadinęs meniškai kunigiška. Turėjo, jo žodžiais, „nebrangių, bet rinktinių paveikslų galerij.“ Šie paveikslai, kaip ir anuomet, kabo visuose kambariuose. Tai – Rubenso „Nukryžiuotasis“ (dailininko J.Janulio kopija), K. Šimonio „Kauksmas“ ir „Angelų atnašavimas“, K. Sklėriaus akvarelės, nežinomų dailininkų šv. Pranciškaus ir šv. Juozapo portretai, P. Žitkaus Vaižganto tėvo portretas ir kiti. Yra keletas skulptūrų: B. Bučo „Vytautas Didysis“, nežinomo autoriaus „Išmintis“ ir kitos.

Parodos objektai

   
  • Litografija „Popiežius Pijus XI“

    Litografija „Popiežius Pijus XI“, ~1925 m.

    Nežinomas autorius

    Popiežiaus Pijaus XI (Ambrogio Damijano Achille Ratti, 1857–1939) portretas yra nežinomo dailininko litografija, pagaminta apie 1925 m. Prieš tapdamas popiežiumi Pijumi XI, jis  buvo paskirtas apaštaliniu vizitatoriumi Lietuvai, 1920 metais čia bent du kartus buvo atvykęs, lankėsi Kaune ir Vilniuje. 1922 metais jis buvo išrinktas popiežiumi. Juozas Tumas-Vaižgantas šį popiežių vertino už modernių idėjų sklaidą Romos katalikų bažnyčioje.
    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • Medinis kryžius

    Medinis kryžius, XX a. pr.

    Nežinomas autorius

    Tai – ir tikėjimo simbolis, ir, galima sakyti, privaloma kunigo kambario interjero detalė. Kryžiais, kryždirbyste Vaižgantas domėjosi ne tik kaip kunigas, bet ir kaip liaudies meno mylėtojas. Polinkį menui taip pat liudija sienas puošiantys tapybos, grafikos darbai.
    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • Metalinė dėžė

    Metalinė dėžė, ~1927 m.

    Dėžėje buvo laikomi kailiniai. Kaunietė Emilija Vaidelytė savo atsiminimuose pasakoja, kad Vaižganto kailinius aukcione įsigijo architektas Kazys Kriščiukaitis, per karą pasitraukęs į Vakarus, vėliau apsigyvenęs JAV. Su juo keliavo ir Vaižganto kailiniai. Metalinė kailinių dėžė liko Krikščiukaičio bute Kaune. Emilijos motina, Kazio Krikščiukaičio sesuo, išsaugojo šią dėžę.
    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • Paveikslas „Angelų atnašavimas“

    Paveikslas „Angelų atnašavimas“, 1921 m.

    Kazys Šimonis

    Vaižgantas vertino Kazio Šimonio (1887–1978), iškilaus XX amžiaus lietuvių dailininko, tapybą: turėjo įsigijęs jo paveikslų. K. Šimonis buvo savamokslis menininkas – poetas, grafikas, tapytojas. Jis savitai taikė kubizmo, ekspresionizmo, lučizmo išraiškos priemones, ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu buvo paveiktas M. K. Čiurlionio įtakos.
    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • Paveikslas „Dvi bobutės“

    Paveikslas „Dvi bobutės“, 1927 m.

    Sofija Dembovskytė-Riomerienė

    Sofijos Dembovskytės-Riomerienės (1885–1972) kūrybai būdingas realizmas, raiškus piešinys, lengvas potėpis, vaiskus, dažniausiai šaltų tonų koloritas. Dailininkė mėgo tapyti nedidelio formato peizažus, natiurmortus. Paveikslas „Dvi bobutės“ savo siužetu išsiskiria iš kitų dailininkės darbų. Pati būdama didelio Tytuvėnų dvaro šeimininkė, daugiausia tapė dvaro aplinką, žymius to meto žmones. Yra nutapiusi ir Vaižganto portretą.

    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • Paveikslas „Kauksmas“

    Paveikslas „Kauksmas“, 1928 m.

    Kazys Šimonis

    Paveikslo siužetas paimtas iš Vilniaus įkūrimo legendos. Vilnių Vaižgantas labai mylėjo (Kn.: Vaižgantas. Raštai. T. 18. Vilnius. 2008). Kazio Šimonio ,,Kauksmas“ jam primindavo sostinėje praleistus trejus žurnalistinio darbo metus, kai čia gyveno 1907–1910 m.  ir leido laikraščius ,,Vilniaus žinios“ ir ,,Viltis“.
    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • Paveikslas „Laivelis upėje“

    Paveikslas „Laivelis upėje“, 1931 m.

    Kajetonas Sklėrius

    Vaižgantas mėgo savo kraštiečio Kajetono Sklėriaus (1876–1932) , gimusio gretimame Kunigiškių kaime, akvareles, visą jo impresionizmo ir realizmo bruožų turinčią kūrybą. 1932 metais laiške Petrui Klimui į Paryžių jis rašė: ,,Mano paveikslų galerija praturtėjo keletu nemažos vertybės eksponatų. Ponia Elena Sklėriuvienė dovanojo man a. a. Kajetonui atminti (už jo palaidojimą) tokią akvarelę, kokios tikrai nėra visame Paryžiuje. Įsimylėjau ją (akvarelę, ne našlę); vaizduoja šlapią ir perregimą vandenį“.

    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • Paveikslas „Madona su kūdikiu“

    Paveikslas „Madona su kūdikiu“, 1930 m.

    Halina Naruševičiūtė-Žmuidzinienė

    Halina Jonė Naruševičiūtė-Žmuidzinienė (g. 1906) – XX amžiaus lietuvių akvarelininkė, grafikė, nutapiusi žymių žmonių portretų. 1931 metais laiške Petrui Klimui Vaižgantas, mėgdavęs pasidžiaugti įsigytais meno kūriniais, rašo: ,,Pirkaus Naruševičiūtės ,,Madoną“. Ji reprodukuota ,,Naujosios Romuvos“ 12 numeryje: kompozicija iš bizantikos ir modernizmo“.
    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • Paveikslas „Nukryžiuotasis“

    Paveikslas „Nukryžiuotasis“, 1919 m.

    Balys Macutkevičius

    Šį paveikslą Vaižgantas visada vadino ,,Po kryžiumi“ (Kn.: Vaižgantas. Laiškai Klimams. Vilnius. 1998). Jo autorių vertino kaip tapytoją. Balys Macutkevičius buvo jaunosios kartos dailininkas modernistas, tapęs  portretus, peizažus, natiurmortus, simbolines bei religines kompozicijas. Jo kūriniams būdinga konstruktyvizmo ir art deco stiliaus tendencijos, dekoratyvi, ornamentinė kompozicija.
    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • Paveikslas „Pusryčiams padengtas stalas“

    Paveikslas „Pusryčiams padengtas stalas“, 1924 m.

    Eugenijus Kulvietis

    1925 metais Vaižgantas buvo pakviestas į Ukmergės gimnaziją dėstyti lietuvių kalbą, nes susirgo mokytojas. Nors rašytojas Kaune turėjo daug darbo, tačiau mielai sutiko jį pavaduoti (Kn.: Neužmirštamas Vaižgantas. Vilnius. 2009). Tris mėnesius du kartus per savaitę Vaižgantas važiuodavo traukinuku atlikti šios pareigos. Ukmergės gimnazijoje susipažino su piešimo mokytoju dailininku Eugenijumi Kulviečiu (1883–1959), įsigijo jo natiurmortą, labai tinkantį nedideliam valgomajam.
    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • Paveikslas „Teatro lėlės“

    Paveikslas „Teatro lėlės“, 1923 m.

    Barbora Didžiokienė

    Savitos XX amžiaus rusų kilmės dailininkės Barboros Didžiokienės (Varvaros Gorochovos) (1896–1976) paveikslas  „Teatro lėlės“ sukurtas 1923 metais. Kitas jo pavadinimas yra ,,Duktė ir mamytė“. Juozas Tumas-Vaižgantas bendravo su Barbora Didžiokiene. Sankt-Peterburge ji studijavo tapybą, ištekėjo už lietuvio menininko Vlado Didžioko ir nuo 1921 metų nuolat gyveno Lietuvoje. Buvo populiari tarpukario dailininkė, išgarsėjusi pačios siūtų lėlių tapytomis kompozicijomis: toks lėlių vaizdavimas buvo retas to meto Lietuvos dailėje 

    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • Paveikslo „Nukryžiuotasis“ kopija

    Paveikslo „Nukryžiuotasis“ kopija, ~1927 m.

    Peter Paul Rubens, Jonas Janulis

    P. P. Rubenso originalas saugomas Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje. Juozas Tumas turėjo tris vertingų kūrinių kopijas, kurias buvo padaręs Jonas Janulis: šią, šventąjį Pranciškų bei šventąjį Juozapą. 1920 metais, Vaižgantui tapus Vytauto Didžiojo bažnytėlės rektoriumi, jis pradėjo rūpintis atstatymo darbais bei remontu. Bažnyčios vidų dekoruoti buvo patikėta dailininkams Petrui Kalpokui, Pauliui Galaunei ir Jonui Januliui. Taigi – su Juozu Tumu-Vaižgantu šiam dailininkui teko nemažai bendrauti.

    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 24
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.