• Juozo Tumo-Važganto memorialinis butas-muziejus

      Juozo Tumo-Važganto memorialinis butas-muziejus

      Tai – rašytojo, kanauninko J. Tumo-Vaižganto keturi memorialiniai kambariai autentiškai atkurti pagal archyvines nuotraukas. Juose eksponuojami rašytojo baldai, paveikslai, asmeniniai daiktai, dalis bibliotekos. Buto interjere dera praktiškas paprastumas su estetiškumu.
      „Užsakų“ kambaryje stovi masyvus ąžuolinis darbo stalas, puoštas drožta ornamentika. Ant jo – stalo lempa, lentynėlė dokumentams, antspaudų laikiklis, rašalinė,tretininkų kalendorius ir kiti daiktai. Kampe kabo kanauninko sutana, spintoje – kailiniai, Vaižganto minimi net testamente, kaip brangiausia „garderobos“ dalis.
      Svečių kambaryje be svetainės baldų komplekto (gėlėtu gobelenu aptraukta šviesaus medžio sofa, du lengvi foteliai, apvalus stalelis) yra knygų spinta, kurioje sudėtos Vaižganto memorialinės bibliotekos knygos, dvi puošnios barokinio stiliaus žvakidės, kanarėlių narvelis.
      Įdomus dvigubos paskirties baldas komoda – sekreteras stovi miegamajame-darbo kambaryje. Šalia kuklios metalinės lovos ant darbo stalo – Vaižganto rankraščiai, jo redaguoti žurnalai, medinis drožinėtas kryžius. Virš stalo – rašytojo artimųjų nuotraukos.
      Valgomajame eksponuojamas Vaižganto senovinis virdulys, pietų servizas. Ant šio kambario sienų kabo įrėmintos archyvinės nuotraukos, kuriose užfiksuoti svarbesni J. Tumo gyvenimo momentai.
      Pats Vaižgantas savo buto aplinką buvo pavadinęs meniškai kunigiška. Turėjo, jo žodžiais, „nebrangių, bet rinktinių paveikslų galerij.“ Šie paveikslai, kaip ir anuomet, kabo visuose kambariuose. Tai – Rubenso „Nukryžiuotasis“ (dailininko J.Janulio kopija), K. Šimonio „Kauksmas“ ir „Angelų atnašavimas“, K. Sklėriaus akvarelės, nežinomų dailininkų šv. Pranciškaus ir šv. Juozapo portretai, P. Žitkaus Vaižganto tėvo portretas ir kiti. Yra keletas skulptūrų: B. Bučo „Vytautas Didysis“, nežinomo autoriaus „Išmintis“ ir kitos.

Parodos objektai

   
  • J. Tumo-Vaižganto portretas

    J. Tumo-Vaižganto portretas, 1925 m.

    Kajetonas Sklėrius

    XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios tapytojas Kajetonas Sklėriaus (1876–1932) darbai užima svarbią vietą lietuvių dailės istorijoje. Ypač vertinami jo XX amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigos ir paskutinių dvejų gyvenimo metų paveikslai, turintys impresionizmo ir realizmo bruožų. Šis Vaižganto portretas pasižymi itin subtiliu koloritu.

    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • Kapa su stula

    Kapa su stula, XX a. pr.

    Kapa – priekyje atviras ir susegamas apsiaustas su gobtuvu procesijoms, ypač lauke, ir ne Mišių liturgijoms, dėvimas ant albos ir stulos.
    Stula – kunigo liturginių drabužių dalis, dėvima ant kaklo. Katalikų bažnyčioje stula laikoma nemirtingumo, kunigo pareigų uždėtos naštos, taip pat virvių, kuriomis buvo surištos Išganytojo rankos simboliu. Ši stula simboliškai siejasi ir su Juozo Tumo kaip rašytojo slapyvardžiu: senovės lietuviai garbino Vaižgantą – linų ir kanapių dievaitį.
    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • Dr. Jono Basanavičiaus portretas

    Dr. Jono Basanavičiaus portretas, 1921 m.

    Majeris Mironas Kodkinas

    Portretas priklauso dailininko Mejerio Mirono Kodkino (1887–1940) teptukui. Žymų lietuvių visuomenės veikėją, tautos patriarchą, pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ redaktorių, mokslininką ir gydytoją Joną Basanavičių (1851–1927) Vaižgantas pažinojo asmeniškai. Juos jungė bendri interesai, lietuvybės puoselėjimas bei didžiausia abiejų svajonė – Lietuvos nepriklausomybė. Iš šių namų (kuriuose ir šiandieną kabo dr. J. Basanavičiaus portretas) Kaune 1927 metais vasario mėnesį Vaižgantas vyko į Jono Basanavičiaus laidotuves Vilniuje. Apie šį įvykį yra vaizdingai pasakojęs savo laiškuose Petrui Klimui (Kn.: Vaižgantas. Laiškai Klimams. Vilnius. 1998)
    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • Stalas

    Stalas, XX a. pr.

    Vaižganto svetainėje yra lankęsi daug įžymių Kauno žmonių, lietuvių visuomenės veikėjų (Kn.: Neužmirštamas Vaižgantas. Vilnius. 2009). Čia buvo Maironis, Vydūnas, S. Kymantaitė-Čiurlionienė, A. Dambrauskas-Jakštas, V. Krėvė, V. Mykolaitis-Putinas, A. Miškinis ir kiti. Yra išlikusi nuotrauka, kurioje matome buto šeimininką, sėdintį ant svetainės sofos prie stalelio kartu su skulptoriumi Petru Aleksandravičiumi. Vaižgantas su svečiais diskutuodavo apie meną, aptardavo kultūrinius ir politinius įvykius. Čia buvo galima išgirsti naujausius to meto kūrėjų eilėraščius, prozos tekstus (Kn.: Vaižgantas. Laiškai Klimams. Vilnius. 1998).
    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • „Jaunosios Lietuvos“ Švėkšnos skyriaus sveikinimas J. Tumui-Vaižgantui 60-mečio proga

    „Jaunosios Lietuvos“ Švėkšnos skyriaus sveikinimas J. Tumui-Vaižgantui 60-mečio proga, 1929 m.

    „Neo-Lithuania“

    Jaunoji Lietuva – jaunimo organizacija, įkurta 1927 metais. Svarbiausias jos narių uždavinys buvo šviestis, lavintis, nešti įgytą šviesą kitiems. Organizacija siekė ugdyti tautinę ir valstybinę jaunimo savimonę, patriotizmą, skatino domėtis tautos praeitimi. Vaižgantas aktyviai dalyvavo jaunalietuvių veikloje, vykdavo į jų organizuojamus vakarus, kviesdavo jaunimą į savo namus. Optimistišku būdu, gyvybingu charakteriu rašytojas žavėjo jaunus žmones.

    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • Arbatinukas

    Arbatinukas, XX a. pr.

    Vaižganto sesers Marijonos anūkė Joana Nakutytė-Šernienė, gyvenusi Vaižganto namuose šešerius metus, yra sakiusi, kad servizą ji kartu su dėde pirko Kaune, Laisvės alėjos indų parduotuvėje. Iš šių indų Vaižgantas ir pats valgydavo, ir savo svečius vaišindavo.
    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • Fotelis

    Fotelis, XX a. pr.

    Vaižganto svetainėje yra lankęsi daug įžymių Kauno žmonių, lietuvių visuomenės veikėjų (Kn.: Neužmirštamas Vaižgantas. Vilnius. 2009). Čia buvo Maironis, Vydūnas, S. Kymantaitė-Čiurlionienė, A. Dambrauskas-Jakštas, V. Krėvė, V. Mykolaitis-Putinas, A. Miškinis ir kiti. Yra išlikusi nuotrauka, kurioje matome buto šeimininką, sėdintį ant svetainės sofos prie stalelio kartu su skulptoriumi Petru Aleksandravičiumi. Vaižgantas su svečiais diskutuodavo apie meną, aptardavo kultūrinius ir politinius įvykius. Čia buvo galima išgirsti naujausius to meto kūrėjų eilėraščius, prozos tekstus (Kn.: Vaižgantas. Laiškai Klimams. Vilnius. 1998).
    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • Indas švęstam vandeniui

    Indas švęstam vandeniui, XX a. pr.

    Virš Vaižganto lovos pakabintas indas švęstam vandeniui laikyti. Tai rodo, kad kambario šeimininkas buvo ne tik rašytojas, bet ir kunigas, giliai tikintis žmogus. Šis indas buvo skirtas asmeniniam naudojimui. Katalikų bažnyčioje pašventintas vanduo naudojamas apsaugojimui nuo piktosios dvasios pagundų.
    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • Įrėminta nuotrauka „Rašytojas Vaižgantas“ – Kauno miesto sodininkų išaugintas jurginas

    Įrėminta nuotrauka „Rašytojas Vaižgantas“ – Kauno miesto sodininkų išaugintas jurginas, 1928 m.

    Nežinomas fotografas

    1928 metais, Vaižganto šešiasdešimtmečiui artėjant, Kauno gėlininkai išvedė naują geltonos spalvos jurgino rūšį ir pavadino ją „Rašytoju Vaižgantu“: Juozas Tumas tuo metu buvo daugelio mylimas žmogus. Geltoną spalvą gėlininkai parinko neatsitiktinai – tai buvo mėgstamiausia rašytojo spalva. Ši jurgino rūšis Kaune buvo populiari iki pat Antrojo pasaulinio karo. Gėlių augintojai ją taip ir vadino – „Vaižgantu“. Amžininkai teigė, kad Vaižgantas labai džiaugėsi tokia neįprasta gėlininkų dovana (Kn.: Neužmirštamas Vaižgantas. Vilnius. 2009).
    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • J. Tumo-Vaižganto tėvo Anupro Tumo portretas

    J. Tumo-Vaižganto tėvo Anupro Tumo portretas, 1895 m.

    Pranas Žitkus

    Vaižganto tėvo Anupro Tumo (1817–1902) portretą pagal paso nuotrauką 1895 metais nupiešė dailininkas Pranas Žitkus (1870–1917). Anupras Tumas buvo teisingas, ramaus būdo, nagingas žmogus, mokėjęs pasidaryti visus reikalingus ūkio padargus, rūpestingai tvarkęsis namuose. Rašytojas tėvą mylėjo, artimai bendravo, dažnai prisimindavo jo posakį: ,,Žmones mylėtų reikia“ (Kn.: Neužmirštamas Vaižgantas. Vilnius. 2009).
    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

  • Kanarėlės narvelis

    Kanarėlės narvelis, XX a. I p.

    Vaižgantas labai mėgo rytinį kanarėlių čiulbėjimą. Paukšteliams yra skyręs nuotaikingus esė ,,Tas trečiasis“ bei ,,Tarnaitė, kanarėlė ir aš“. Kūrinėlyje ,,Tas trečiasis“ jis rašė: ,,Katės įkyrėjo; jos – biaurybės. Taksiukas išdvėsė; jis buvo pernelyg netvarkus lovelasas. Našlių našlaitis likęs, ko gi dabar besigriebsiu? Ilgai svyravau, kas įsitaisyti, kad gyvenimą papildytų: gramofonas ar radio imtuvas. Nusprendžiau – parodoje nusipirkti kanariuką. Ir neapsirikau. Jauniklėlis mažylėlis! Be to, už rėkavimą ir čirškimą Berlyno specialistas ar tik juo apsimetęs, pastatęs 54 punktus iš 90; vadinas, daugiau kaip vidutinis giesmininkas, perilga galįs prilygti pačiam Kiprui ar Babravičiui.“

    J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas

  • Kailinis paltas

    Kailinis paltas, 1925 m.

    Paltas pasiūtas iš angliškos vilnonės medžiagos, pamuštas usūrinio šuns – janoto – kailiu. J. Tumas-Vaižgantas paltą vadino janotiniais kailiniais arba putra. Savo testamente jis rašė: ,,Nekilnojamojo turto man nėr, o kilnojamasis susidaro iš bibliotekos (apie 2 000 tomų), nebrangių, bet rinktinių paveikslų galerijos, nebrangių baldų ir visai menkos garderobos, kur vertingi tėra kailiniai.“

    J. Tumo-Vaižganto (1869 –1932) memorialinis daiktas.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.