• Maironio memorialinis butas

      Maironio memorialinis butas

      Pravėrus Maironio buto duris, suskamba kanklės ir pasigirsta kompozitoriaus Juozo Naujalio ir Maironio dainos „Lietuva brangi“ melodija. Dailūs senoviniai baldai, raudono aksomo sofos, spintos pilnos retų knygų, puošnūs laikrodžiai, skulptūros, paveikslai ir pats Maironis, žvelgiantis iš portretų, pasitinka lankytoją kaip mylimą ir laukiamą svečią savo memorialiniame bute. Į šiuos rūmus pusamžis poetas parvyko gyventi iš Peterburgo, kur 15 metų profesoriavo Katalikų dvasinėje akademijoje. Nusipirkęs ir suremontavęs šį pastatą Maironis jau 1909 m. rudenį apsigyveno antrojo aukšto aštuoniuose kambariuose. Dalį baldų ir meno kūrinių parsivežė iš Peterburgo, dalį įsigijo iš vietinių meistrų. Bendravo su dailininkais, pirko iš jų paveikslus ir skulptūras, užsisakė vertingas pasaulinio garso menininkų kopijas. Kartu su Maironiu gyveno ir jo sesuo Marcelė Mačiulytė, kuri talentingąjį brolį globojo, kad buitis netrukdytų kūrybai. Jiedu leido į mokslus jauniausios sesers Kotrynos vaikus. Dėdės namuose kurį laiką gyveno seserėnai ir seserėčios. Pasakojama, kad Maironio namuose buvo linksmas šurmulys, nes jaunieji giminaičiai mėgo darinėti prieškambario duris ir klausytis, kaip skamba kanklės. Šiuose namuose Poetas gyveno iki mirties. Rašydavo ankstyvą rytą, kai kambarį nutvieksdavo saulė. Sėdėdavo pasirėmęs ranka, žvelgdavo pro langą į Rotušės aikštę, taisydavo gimusį posmą. Čia gyvendamas parašė puikių eilėraščių, balades „Čičinskas“ bei „Jūratė ir Kastytis“, istorinių dramų trilogiją „Kęstučio mirtis“, „Vytautas pas kryžiuočius“, „Didysis Vytautas – karalius“, taip pat literatūros ir istorijos mokslo darbų. Poeto namuose lankydavosi menininkai, dvasininkai, studentai, giminaičiai. Archyve saugoma keli šimtai vizitinių kortelių su šiltais linkėjimais, kvietimų į įvairius renginius, koncertus, parodas, medelių sodinimo šventes. Visas Maironio butas įrengtas 1992 m. (aštuoni kambariai), o 1998 m. pirmą kartą atkurtas autentiškas sienų dekoras. Nuo 2014 m. butas buvo uždarytas restauracijai ir tik 2016 m. rugsėjo 16 d. vėl atverė duris lankytojams.

Parodos objektai

   
  • Spinta knygoms

    Spinta knygoms, ~XX a. pr.

    Vienas iš Jono Mačiulio-Maironio buto aštuonių kambarių buvo biblioteka, kurioje stovėjo knygų spintos. Muziejaus fonduose saugomą Maironio memorialinę biblioteką sudaro 795 knygos ir leidiniai įvairiomis kalbomis: lietuvių, lotynų, lenkų, rusų, vokiečių ir kt. Poetas mokėjo 7 kalbas. Ši neobarokinio stiliaus, užrakinama spinta yra viena iš penkių išlikusių knygų spintų, kurioje poetas laikė savo knygas. Nėra žinių, kada ir iš kur Maironis įsigijo šias knygų spintas, tačiau tikėtina, jog galėjo 1909 m. parsivežti iš Peterburgo.
    J. Mačiulio-Maironio (1862–1932) memorialinis daiktas.

  • Įrėminta nuotrauka „Peterburgo dvasinės akademijos auklėtiniai su profesoriais 1891 m.“

    Įrėminta nuotrauka „Peterburgo dvasinės akademijos auklėtiniai su profesoriais 1891 m.“, 1891 m.

    J. David

    Nuotrauka daryta Peterburge 1891 m., tikėtina, jog baigiantis 1890–1891 mokslo metams. Jonas Mačiulis-Maironis Peterburgo dvasinėje akademijoje studijavo 1888–1892 m. Fotografijoje yra 52 Dvasinės akademijos studentai ir 10 dėstytojų. Per vidurį fotoateljė užrašas „ACADEMIE CATHOLIQUE ROMAINE ST PETERBOURG 1891." Apačioje dešiniajame kampe: „J. DAVID 90, Rue de Courcelles á LEVALLOIS-PARIS." Fotografijos viršuje dešiniajame kampe: „B. F. Ks. Rives No 74". Pirmoje eilėje: antras iš kairės – dėstytojas Justinas Bonaventūra Pranaitis, ketvirtas – inspektorius Boleslovas Jeronimas Klopotowskis, penktas – rektorius vyskupas Albinas Franciszekas Symonas, septintas – profesorius Janas Cieplakas, aštuntas – adjunktas Justinas Dovydaitis [?]. Antroje eilėje: antras iš kairės – Stanislovas Maciejievičius (Maciejewicz) iš Vilniaus vyskupijos, ketvirtas iš kairės - Nikodemas Tarasievičius (Tarasiewicz) iš Vilniaus vyskupijos, penktas iš kairės – Kazimieras Pronckietis iš Žemaičių (Telšių) vyskupijos, aštuntas – Julijonas Šimaitis iš Žemaičių (Telšių) vyskupijos, vienuoliktas – Jonas Valavičius iš Žemaičių (Telšių) vyskupijos, tryliktas iš kairės – Jonas Ušila (Uszyllo) iš Vilniaus vyskupijos. Ketvirtoje eilėje: šeštas iš kairės – Jonas Mačiulis (Maironis), septintas – Konstantinas Olšauskas, abu iš Žemaičių (Telšių) vyskupijos. Vienuoliktas iš kairės – Pranciškus Volodzka (Wolodzko) iš Vilniaus vyskupijos. Penktoje eilėje: aštuntas iš kairės [?] – Kazimieras Kybelis iš Vilniaus vyskupijos.
    J. Mačiulio-Maironio (1862–1932) memorialinis daiktas.

  • Rodomi įrašai nuo 37 iki 38
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.