Pvz., tautodailė, istorijos muziejus, Čiurlionis, archeologija

  neoklasicizmas (XVIII–XIX a.)

Susiklostė kaip baroko ir rokoko priešprieša. Stiliui būdingas racionalumas, aiškios, harmoningos formos. Susidomėta Egipto, etruskų, antikos architektūra ir daile. Gyvavo iki XIX a. 3 deš., vėlyvuoju laikotarpiu įgavo romantizmo bruožų. Lietuvoje plito nuo XVIII a. 8 deš.

Termino ir apibrėžimo šaltinis (-iai):

Dailės žodynas, red. J. Mulevičiūtė, G. Jankevičiūtė, L. Šatavičiūtė, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999, p. 291.

Šalutiniai terminai

neograikiškasis stilius, vėlyvasis klasicizmas; švietėjiškasis klasicizmas lietuvių kalba

Dailės žodynas, red. J. Mulevičiūtė, G. Jankevičiūtė, L. Šatavičiūtė, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999, p. 291.

Termino atitikmuo užsienio kalba

Neoclassical; Neoclassicism; Neoclassic; Neo-classical; Neo-classicism; Neo-classicist anglų kalba
Néoclassicisme prancūzų kalba

Dailės žodynas, red. J. Mulevičiūtė, G. Jankevičiūtė, L. Šatavičiūtė, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999, p. 291.