Pvz., tautodailė, istorijos muziejus, Čiurlionis, archeologija

  ožys (įrankis)

Stovas apdirbamai žaliavai (medžiui, kailiui, odai ar kt.) pasidėti. Forma priklausė nuo paskirties. Ožiai pjaunamoms malkoms, lentoms, sienojams, tašomiems rąstams pasidėti daryti iš tašelių ar pagalių dvi poras jų sukalant kryžmai ir sujungiant skersiniais. Kubiliaus, račiaus ožiai daryti suolo pavidalo, įtaisant nuožulnų paaukštinimą ir per jį perkišant kojinį spaustuvą apdirbamai detalei prispausti. Klumpiaus ožys darytas į rąstą įtaisant 4 kojas, o viršuje išpjaunant nuožulnią keturkampę išpjovą drožiamoms klumpėms įstatyti; šalia įtaisytoje geležinėje kilpoje įtvirtinamas drožtuvas. Kailiadirbių ir odžių ožys skutamiems kailiams ir odoms pasidėti darytas iš storos lentos, viename gale pritaisant sukryžiuotas kojas iš tašelių; kitas lentos galas būdavo atremiamas į žemę ar sieną.

Termino ir apibrėžimo šaltinis (-iai):

Lietuvių etnografijos enciklopedinis žodynas, sud. Kulnytė B., Lazauskaitė E., Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2015.

Šalutiniai terminai

kazilai
Lietuvių etnografijos enciklopedinis žodynas, sud. Kulnytė B., Lazauskaitė E., Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2015.