Balys Sruoga

Vardas Balys
Pavardė Sruoga
Profesija prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūrologas
Gimimo data 1896-02-02

Išsami biografija

Lietuvių poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas. Balys Sruoga gimė 1896 m. vasario 2 d. Baibokuose.
Mokėsi Vabalninko parapijos mokykloje, vėliau – Panevėžio realinėje gimnazijoje. Priklausė aušrininkų draugijai, tapo jų lyderiu.
1912 m. savo kūrinius pradėjo spausdinti „Aušrinėje“, „Rygos naujienose“, „Lietuvos žiniose“, „Naujam Take“, Amerikos lietuvių spaudoje, literatūros žurnale „Vaivorykštė“.
1914 m. įstojo į Petrogrado miškų institutą. 1915 m. perėjo į Petrogrado imperatoriškojo universiteto Istorijos-filologijos fakultetą. 1916 m. perėjo į Maskvos universiteto Istorijos-filologijos fakultetą studijuoti literatūros. 1918 m. dėl suirutės ir bado po bolševikų Spalio perversmo nebaigęs studijų grįžo į Lietuvą.
1918–1919 m. dirbo mokytoju Vilniuje. 1919 m. gresiant lenkų okupacijai, pėsčiomis iš Vilniaus pasiekė Kauną. Dirbo spaudos biure, 1920–1923 m. buvo dienraščio „Lietuva“ redaktorius. Laikraščiams rašė kandžius straipsnius, pasirašinėjo skirtingais slapyvardžiais (Sirakūzinas, Markizas Tigrui Nėrkonori, Padegėlis Kasmatė).
1921 m. gavęs pašalpą studijoms išvyko tęsti mokslų į Miuncheno universitetą. Studijavo slavistiką, teatro ir meno istorijas. 1924 m. gavo filosofijos daktaro laipsnį.
Grįžęs į Lietuvą, kelis mėnesius gyveno Klaipėdoje, dirbo „Klaipėdos žinių“ redakcijoje. 1924 m. rudenį persikėlė į Kauną. 1924–1940 m. dirbo Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. VDU) Humanitarinių mokslų fakultete. Dėstė rusų literatūrą, pasaulinio teatro istoriją, vadovavo slavistikos ir teatro seminarams, įsteigė akademinę dramos studiją. Greta universitetinio darbo skelbė spaudoje daug literatūros ir teatro kritikos straipsnių. 1929 m. vienas Lietuvių draugijos SSRS tautų kultūrai pažinti steigėjų. Nuo 1932 m. – profesorius.
Nuo 1930 m. pasireiškė kaip dramų kūrėjas, parašė dramą „Milžino paunksmė“ .
1939 m. VDU Humanitarinių mokslų fakultetą perkėlus į Vilnių, tęsė darbą, buvo paskirtas naujai įsikūrusios Teatrologijos katedros vedėju. Nuo 1940 m. gyveno Vilniuje. Per 15 darbo metų paskelbė 14 grožinės ir mokslinės literatūros knygų.
1941 m. parašė prosovietinę kantatą, dramą „Apyaušrio dalia“. Buvo kaltinamas už parodytą palankumą sovietų valdžiai, 1943 m. kovo 16 d. vokiečių suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą prie Gdansko.
1945 m. gegužės 13 d. buvo parskraidintas į Lietuvą, dėstė Vilniaus universitete.
Įspūdžiai koncentracijos stovykloje įkvėpė parašyti atsiminimų knygą „Dievų miškas“. Ji sukurta 1945 m. išleista tik 1957 m.
B. Sruoga mirė 1947 m. spalio 16 d. Vilniuje (palaidotas Rasų kapinėse).

Bibliografija: „Lietuvių teatras Peterburge“ (1930 m.), „Deivė iš ežero: Svanetų žemės legenda“ (1919 m.), giesmės ir poemos „Saulė ir smiltys“ (1920 m.), „Dievų takais“ (1923 m.), „Dainų poetikos etiudai“ (1927 m.), „Kipras Petrauskas“ (1929 m.), „Lietuvių teatras Peterburge“ (1930 m.), „Šarūnas valstybės teatre“ (1930 m.), „Rusų literatūros istorija“(2 tomai) (1931–1932 m.), drama „Baisioji naktis“ (1935 m.), muzikinė pjesė „Radvila Perkūnas“ (1935 m.), „Kas bus, kas nebus, bet žemaitis nepražus: kaip Jonis Mažrimukas 1812 metais iš Viekšnių Kaunan nusikraustė ir Napoleoną regėjo – ir kas iš to išėjo“ (1937 m.), pjesės „Aitvaras teisėjas“ (1938 m.) bei „Apyaušrio dalia“ (1941 m.), „Kazimieras Sapiega“ (1944 m.), „Lietuvių liaudies dainų rinktinė“ (1949 m.), „Dievų miškas“ (1989 m.), „Balys Sruoga: rinktinė“ (1958 m.), „Rinktinė“ (1960 m.), eilėraščiai „Bangų viršūnės“ (1966 m.) bei „Į mėlynus tolius“ (1981 m.), „Giesmė apie Gediminą“ (1982 m.), pjesė ir poemos „Aitvaras teisėjas“ (1987 m.), pjesė „Vytis ir kryžius“ (1988 m.), „Verpetai ir užuovėjos“ (1990 m.), „Giesmė apie Gediminą“ (1993 m.), „Milžino paunksmė“ (1999 m.), „Raštai“ (17 tomų) (1996 m.).

Šaltiniai

Vikipedija, laisvoji enciklopedija, http://lt.wikipedia.org/wiki/Balys_Sruoga (žiūrėta 2013 04 12).