Unė Babickaitė-Graičiūnienė

Vardas Uršulė
Pavardė Babickaitė-Graičiūnienė
Mergautinė pavardė Babickaitė
Slapyvardis Unė Babickaitė; Uné Baye
Profesija aktorius, režisierius
Gimimo data 1897-04-19

Išsami biografija

Viena žymiausių lietuvių tarpukario aktorių, režisierė.
Uršulė Babickaitė gimė Kupiškio valsčiuje, ūkininkų šeimoje. Baigė Panevėžio Marijos gimnaziją. Artėjant Pirmajam pasauliniam karui, su broliais Petru, Kaziu ir Vytautu pasitraukė į Peterburgą. Rašytojo B. Sruogos paskatinta įstojo į Peterburgo Imperatoriškąją konservatoriją (1916–1918 m.), mokėsi Pollako muzikos, dramos ir operos kursuose.

1918 m. sugrįžusi į Lietuvą įsteigė artistų dramos kuopą. 1918–1919 m. buvo Kauno „Dainos“ draugijos aktorė ir režisierė.

1919 m. išvyko į JAV, Čikagoje įsitraukė į lietuvių išeivių veiklą. U. Babickaitės globėja tuo metu buvo JAV gyvenusi Julija Žemaitė. Subūrė lietuvių dramos kursus, pati statė pjeses ir vaidino jose. Vaidino Niujorko, Vašingtono teatruose. Susipažinusi su „Paramount Pictures“ kino studijos režisieriumi, suvaidino trijuose begarsiuose kino filmuose (1923–1924): „For the Love of a Woman“, „Foxhunt“  ir „The Life and Times of George Washington“.
Nuo 1928 m. su vyru Vytautu Andriumi Graičiūnu apsigyveno Europoje, vaidino Londono, Paryžiaus teatruose.

Į Lietuvą grįžo 1936 m. ir apsigyveno Kaune. 1936–1939 m. Šaulių teatro Kaune vadovė, 1938–1939 m. Šaulių sąjungos teatro vadovė, 1948–1950 m. Kauno universiteto dramos būrelio vadovė. Abu Graičiūnai sovietinės valdžios buvo apkaltinti šnipinėjimu ir nuteisti: V. Graičiūnas – 10 metų tremties (po metų žuvo), U. Babickaitė 1951–1953 m. ištremta į Kuibyševo sritį. 

Po tremties grįžo į Kauną, kur gyveno iki mirties.
Vaidmenys: Gražioji (L. Giros „Beauštanti aušrelė“, 1915), Aldona (J. Slovackio „Mindaugas“, 1916), Judita (L. Didžiulienės „Lietuvaitės“, 1916), Rita (E. Sheldono „Romanas“, 1928), Elizabeta (S. Geyers „Žvakių šviesoje“, 1929). Pastatyti spektakliai: M. Baluckio „Aukso dievaičiai“ (1919), P. Vaičiūno „Liepsnojančios širdys“ (1937), A. Casellos, I. Ferrio „Mirties atostogos“ (1938).
Iš prancūzų k. išvertė eilėraščių, pjesių, romanų.
Apie U. Babickaitę išleistos knygos: „Atsiminimai. Dienoraštis. Laiškai“ (2001), „Laiškai. Amžininkų atsiminimai“ (2005).

Šaltiniai

Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002, t. 2.
Kučinskienė A., „Babickaitė“, Šaltiniai, http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/1192 (žiūrėta 2015 m. liepos 31 d.).