Bernardas Brazdžionis

Vardas Bernardas
Pavardė Brazdžionis
Slapyvardis Vytė Nemunėlis; J. Brazaitis; J. Stebeikis; B. Brn.; B. Nardis Brazdžionis; Bern. Žvainius; J. Braz.; Jaunasis Vaidevutis; B. Br. Gintvytis; B. Nardis; J. Žadeikis; A. Pagramantis; Mikas Lašavikas; Jonas Baika; M. Kiškutis; V. Klevelis
Profesija poetas, literatūros kritikas, leidėjas, redaktorius
Gimimo data 1907-02-14

Išsami biografija

Poetas, literatūros kritikas, spaudos darbuotojas. Gimė 1907 m. vasario 14 d. Stebeikėliuose (dab. Stebeikiai, Pasvalio r.), mirė 2002 m. liepos 11 d. Los Andžele, palaidotas Kaune Petrašiūnų kapinėse.

1934 m. baigęs Vytauto DIdžiojo universitetą (lituanistiką) mokytojavo, dirbo „Sakalo“ leidykloje.

Redagavo žurnalus „Ateities spinduliai“ (1932–1940), „Pradalgės“ (1934–1935), „Dienovidis“ (1938–1939).

1940–1944 m. Maironio literatūros muziejaus vedėjas.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. persikėlė gyventi į JAV.

Gyveno Bostone, dirbo Lietuvių enciklopedijos Visuotinės literatūros skyriaus redaktoriumi.

Nuo 1955 m. gyveno Los Andžele.

1955–1972 m. redagavo žurnalą „Lietuvių dienos“. 1961–1983 m. Lietuvos rašytojų draugijos pirmininkas.

Pirmuosius eilėraščius išspausdino 1924 m., dar gimnazijoje mokydamasis išleido pirmąjį rinkinį „Baltosios dienos“ (1926), 1928 m. – poemėlę „Verkiantis vergas“. Dalyvavo jaunųjų poetų antologijoje „Pirmas dešimtmetis“ (1929).
Pirmasis brandus rinkinys „Amžinas žydas“ (1931). Jame išryškėja esminis visos kūrybos bruožas – religinė problematika, asmeninę lyriką persmelkiantys katastrofistiniai, eschatologiniai motyvai. Krikščioniškų Rytų ir Biblijos simbolika, liturginė atributika derinama su urbanistiniais įvaizdžiais, maišomi aukštasis (psalmės, himno) ir žemasis (proziško avangardizmo) stiliai, folkloro stilizacijos, tradiciniai gamtiniai motyvai ir kultūrinės aliuzijos.
Vėlesniuose prieškario rinkiniuose – „Krintančios žvaigždės“ (1933), „Ženklai ir stebuklai“ (1936), „Kunigaikščių miestas“ (1939) – ryški poeto pranašo pozicija. Eilėraštis tampa priemone ne tiek individualiam religiniam santykiui su pasauliu atskleisti, kiek universalių biblinių tiesų imperatyvu. Šių rinkinių poezija labiau orientuota ne į skaitytoją, o į klausytoją, joje įsigali retorinė, deklamacinė stilistika, didelis dėmesys skiriamas melodijai, kuriamai visų pirma sintaksinio paralelizmo pagrindu, vyrauja gyvenimo – kelionės topika, neregio ir keleivio motyvai.
Pirmųjų karo metų rinkinių „Šaukiu aš tautą“ (1941) ir „Iš sudužusio laivo“ (1943) centrine tampa tautos likimo problema, dar labiau sustiprėja retorinės intonacijos, dažnai jos virsta atvira publicistika.
Išeivijoje B. Brazdžionis išleido rinkinius „Svetimi kalnai“ (1945), „Šiaurės pašvaistė“ (1947), „Didžioji kryžkelė“ (1953), „Vidudienio sodai“ (1961), „Po aukštaisiais skliautais“ (1989). Svarbiausia čia lieka pavergtos tautos likimo tema, kuri nustelbia estetinius poezijos tikslus. Tebevyrauja retorinis eilėraščio tipas, vietomis pereinantis į atvirą patetiką, kurią mėginama švelninti gamtiniais motyvais, jausmingomis tėvynės ilgesio ištarmėmis.
1982 m. išleido lyrinių bei satyrinių eilėraščių ciklą „Vaidila Valiūnas“, 1997 m. – eilėraščių rinkinį „Šiapus ir anapus laiko“. Vytės Nemunėlio slapyvardžiu B. Brazdžionis išspausdino nemažai poezijos knygų vaikams („Mažųjų pasaulis“, 1931; „Drugeliai“, 1934; „Algirdukas pupuliukas ir Kazytė jo sesytė“, 1937; „Vyrai ir pipirai“, 1938; „Purienos“; „Meškiukas Rudnosiukas“, abu 1939; „Gintaro kregždutė“, 1943, ir kt.). Poezija vaikams daiktiškai konkreti, žaisminga, joje nestinga humoro.
Iki emigracijos J. Brazaičio slapyvardžiu B. Brazdžionis yra paskelbęs kritikos straipsnių, recenzijų („Židinyje“, „Naujojoje Romuvoje“, „XX amžiuje“).

Kiti slapyvardžiai: J. Stebeikis, B. Brn., B. Nardis Brazdžionis, Bern. Žvainius, J. Braz., Jaunasis Vaidevutis, B. Br. Gintvytis, B. Nardis, J. Žadeikis, A. Pagramantis, Mikas Lašavikas, Jonas Baika, M. Kiškutis, V. Klevelis.

 

Apdovanojimai:

1936 m. „Sakalo“ leidyklos premija už eilėraščių rinkinį „Ženklai ir stebuklai“.
1940 m. Valstybinė literatūros premija už knygą „Kunigaikščių miestas“.
1945 m. Švietimo valdybos premija už eilėraščių rinkinį „Svetimi kalnai“.
1953 m. Lietuvos rašytojų draugijos premija už eilėraščių rinkinį „Didžioji kryžkelė“.
1961 m. Aidų literatūros premija už eilėraščių rinkinį „Vidudienio sodai“.
1986 m. Lietuvių bendruomenės literatūros premija už rankraštį „Po aukštaisiais skliautais“.
1989 m. Poezijos pavasario laureatas.
1989 m. apdovanotas Popiežiaus Jono Pauliaus II medaliu „PRO ECCLESIA ET PONTIFICE“.
1991 m. suteiktas Pasvalio miesto Garbės piliečio vardas.
1993 m. LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius.
1994 m. suteiktas VDU garbės daktaro vardas.
1995 m. suteiktas Kauno miesto Garbės piliečio vardas.
1996 m. Šaulių žvaigždė.
1998 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino I laipsnio ordinas.
1998 m. Šv. Grigaliaus Didžiojo Riterių Komandieriaus ordinas.

 

Išsilavinimas

Mokymosi įstaiga Data ar laikotarpis Ar užbaigtas mokslas
Vytauto Didžiojo universitetas 1934 m. Taip

Apdovanojimai

Pavadinimas Valstybė Apdovanojimas
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius (3 lpsn.) Lietuva 1993 m.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Didysis kryžius (1 lpsn.) Lietuva 1998 m.
Kiti apdovanojimai 1989 m. – Popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo medalis „PRO ECCLESIA ET PONTIFICE“.
1991 m. – suteiktas Pasvalio miesto Garbės piliečio vardas.
1998 m. – Šv. Grigaliaus Didžiojo Riterių Komandieriaus ordinas.
1996 m. – Šaulių žvaigždė.
1994 m. – suteiktas VDU garbės daktaro vardas.
1995 m. – suteiktas Kauno miesto Garbės piliečio vardas.

Šaltiniai

Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, t. 3.
Lietuvos rašytojų sąjunga, http://www.rasytojai.lt/.