Ugnė Karvelis

Vardas Ugnė
Pavardė Karvelis
Profesija valstybės veikėjas, literatūros kritikas, vertėjas, visuomenės veikėjas
Gimimo data 1935-06-13

Išsami biografija

Valstybės ir visuomenės veikėja, literatūros kritikė, vertėja. Gimė 1935 m. birželio 13 d. Noreikiškėse (Kauno r.), mirė 2002 m.kovo 4 d. Paryžiuje. V. Karvelienės ir P. Karvelio duktė.
1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1951–1952 m. studijavo Sorbonoje, 1952–1956 m. – Aukštųjų politikos mokslų institute Paryžiuje (tarptautinius santykius), 1957–1958 m. – Kolumbijos universitete Niujorke (istoriją ir ekonomiką). 1959–1983 m. leidyklos „Editions Gallimard“ (Paryžius) tarptautinio skyriaus darbuotoja, vėliau – Lotynų Amerikos, Ispanijos ir Portugalijos bei Rytų Europos literatūros skyrių vadovė.
Laikraščio „Le Figaro“ priedo „Figaro Litteraire“ nuolatinė bendradarbė. 1993–1995 m. buvo Lietuvos Respublikos laikinoji reikalų patikėtinė, 1995–2002 m. ambasadorė prie UNESCO. 1991–1992 m. – trijų Baltijos šalių kultūros festivalio „Baltų sezonas“ generalinė komisarė. Lietuvos rašytojų sąjungos, Prancūzijos ir Lietuvos asociacijos įkūrėja ir vicepirmininkė.
Nuo 1996 m. UNESCO komiteto biuro narė.
Nuo 2000 m. UNESCO Nematerialaus ir žodinio paveldo vertinimo komisijos narė. Jos iniciatyva į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Vilniaus senamiestis (1994), Kuršių nerija (2000). Inicijavo daugelį Lietuvai svarbių tarptautinių projektų – Asocijuoto fundamentaliųjų mokslų ir universitetinio mokslinio ugdymo centro įkūrimą Vilniaus universitete, UNESCO Kultūros vadybos ir kultūros politikos katedros įsteigimą Vilniaus dailės akademijoje (abu 1999), M. K. Čiurlionio parodos pristatymą Paryžiuje (2000), tarptautinę konferenciją „Civilizacijų dialogas“ (2001) Vilniuje.
Nuo 1983 m. Prancūzijos, Vokietijos, Lotynų Amerikos spaudoje skelbė literatūros kritikos straipsnius, vedė RTV kultūros, politikos laidas. 1991 m. sukūrė 2 TV filmus apie Lietuvą (1991 rodyti per FR3). Iš lietuvių, anglų, ispanų ir vokiečių kalbų į prancūzų kalbą išvertė grožinės literatūros kūrinių. Į prancūzų kalbą išvertė S. T. Kondroto romaną „Žalčio žvilgsis“ (1991), M. Martinaičio poezijos rinkinį „Debesų lieptais“ (1997), R. Gavelio, J. Ivanauskaitės, B. Vilimaitės novelių, A. Grybausko, A. A. Jonyno, G. Patacko eilėraščių, įvairiuose leidiniuose paskelbė lietuvių kultūros ir istorijos apžvalgų. Prancūzų kalba parašė apsakymų, autobiografinio pobūdžio romaną (1991, 1997).
Įvertinimas: Gedimino 4 laipsnio ordinas (2001).

Išsilavinimas

Mokymosi įstaiga Data ar laikotarpis Ar užbaigtas mokslas
Paryžiaus aukštųjų politikos mokslų institutas 1956 m. Taip
Sorbonos universitetas 1952 m.
Kolumbijos universitetas 1958 m.

Apdovanojimai

Pavadinimas Valstybė Apdovanojimas
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius (4 lpsn.) Lietuva 2001 m.

Šaltiniai

Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, t. 9.
Lietuvos rašytojų sąjunga, http://www.rasytojai.lt/.