Jonas Graičiūnas

Vardas Jonas
Pavardė Graičiūnas
Profesija poetas, redaktorius, vertėjas, mokytojas
Gimimo data 1903-06-10

Išsami biografija

Poetas, redaktorius, vertėjas. Gimė 1903 m. birželio 10 d. Tbilisyje, mirė 1994 m. rugpjūčio 1 d. Vilniuje.

Vaikystė prabėgo Griauželiškių kaime (Kupiškio vls.), kur buvo poeto senelių sodyba. 1917–1920 m. mokėsi Kupiškio progimnazijoje, 1925 m. baigė Panevėžio gimnaziją, dalyvavo „Meno kuopos“ veikloje. 1932 m. baigė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą, kur studijavo lietuvių ir rusų kalbas.

1927–1932 m. Pilviškių progimnazijos mokytojas, 1932–1936 m. Kelmės progimnazijos direktorius. 1936–1938 m. Eltos redaktorius ir referentas, 1939–1941 m. Valstybės radiofono redaktorius, Kauno radijo komiteto direktorius. Bendradarbiavo leidiniuose „Šviesos keliai“, „Iliustruotoji Lietuva“. 1944–1945 m. dėstė lietuvių ir rusų kalbą Ramygalos gimnazijoje. Nuo 1947 m. neetatinis grožinės literatūros vertėjas. 1949–1957 m. buvo tremtyje prie Baikalo (Irkutsko sritis).

Pirmieji eilėraščiai rašyti kupiškėnų tarme. Nuo 1924 m. savo eiles spausdino periodiniuose leidiniuose „Naujienos“, „Trimitas“, „Lietuvos aidas“. Per karo ir tremties metus nemaža dalis kūrybos žuvo.

Išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, A. Gribojedovo, J. Trifonovo kūrinių, Š. Rustavelio poemą „Karžygys tigro kailiu“.

Ankstyvojoje poezijoje (rinkiniai „Karo stovis (dūšioj)“ 1928, „Akių ganyklose“ 1930, „Pirmoji rinktinė“ 1936, „Ižas Nemune“ 1938) vyrauja neoromantikams artimi įvaizdžiai, melodingas eiliavimas. Tremtyje rašytiems eilėraščiams būdinga stoiškumas, atramos ieškojimas kultūroje, Lietuvos istorijoje. Vėlesnei lyrikai (rinkiniai „Saulėlydžio freskos“ 1973, „Vilniaus kontraforsai“ 1976, „Po žaibo sparnu“ 1983) būdinga klasikinės poezijos ir klasikinės eilėdaros tradicijos, patetika, kai kur derinama su ironija.

Šaltiniai

Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005, t. 7.