Algis Skačkauskas

Vardas Algis
Pavardė Skačkauskas
Profesija tapytojas, pedagogas, rašytojas
Gimimo data 1955-09-17

Išsami biografija

Tapytojas, pedagogas. Gimė 1955 m. rugsėjo 17 d. Pranapolio k. (Prienų r.), mirė 2009 m. spalio 23 d. Vilniuje; palaidotas Antakalnio kapinėse.
1977–1986 m. studijavo tapybą Lietuvos dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija).
1983–1986 m. dėstė Trakų 1-ojoje vidurinėje mokykloje, 1998–2003 m. – Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje, 1999–2008 m. – Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykloje.
Nuo 1988 m. Lietuvos dailininkų sąjungos, nuo 1989 m. grupės „24“ narys.
Kūryboje ryšku M. Chagallo, neoekspresionizmo įtaka, būdinga poetiškumas. Dažni motyvai – kaimų ir mažų miestelių darbų, apeigų vaizdai, bibliniai siužetai; avies lupimas, galvijų ginimas ar skerdimas, kapo duobės kasimas tampa ritualizuota švente – vestuvėmis, vyno gėrimu, meilės scena, šokiais ar muzikavimu („Piemuo, grojantis arfa“, 1987 m.; „Sekminės“, 1990 m.; „Sergančio vaiko krikštynos“, 1991 m.; „Nuotaka ant tilto“, 2005 m.). A. Skačkausko kūrybos viena pagrindinių temų – menininko būtis. Paveiksluose dažnai vaizduojama vestuvių muzikantas, tapytojas, poetas, taip pat ir jų mūzos, instrumentai: smuikas, akordeonas, klarnetas, fleita, varpelis, paletė, knyga („Vakaro akordeonistė“, 1982 m.; „Miegantis violončelistas“, 2004 m.). A. Skačkausko kūrinių tapybos maniera ekspresyvi, dinamiška, būdinga tamsių ir ryškių spalvų kontrastai; juodame ir pilkame fone kontrastuodamos ar susiliedamos veržliai išnyra švytinčios geltonos, raudonos, purpurinės, žalios ir mėlynos spalvos. Be didelių, kone monumentalių, paveikslų sukūrė ir susiliejančios spalvinės gamos, minkšto linijinio piešinio etiudiškų kūrinių: akvarelių („Atgailaujanti“, 1992 m.), pastelių („Europos pagrobimas“, „Kristus ir aklasis“, abu 1989 m.), piešinių („Autoportretas“, 2005 m.). 
Taip pat kūrė poeziją (rinkinys „Eilėraščiai, rašyti anatomijos pamokoje“, 2011 m.), dainas (lietuvių šlageris „Anzelmutė“). Paskelbė pasisakymų apie meną.
Nuo 1982 m. dalyvavo parodose.
Kūrinių yra Lietuvos dailės, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės, MO, Zimmerli dailės (JAV) muziejuose, Valstybinėje tretjakovo galerijoje Maskvoje.
Sukurtas dokumentinis filmas „Dailininkas Algis Skačkauskas“ (autoriai Juozas Matonis, Vytautas Damaševičius, 2010 m.).

Šaltiniai

Lietuvos dailininkų žodynas, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, t. 4: 1945–1990.
Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/.