Algimantas Švažas

Vardas Algimantas
Pavardė Švažas
Profesija grafikas
Gimimo data 1933-09-14

Išsami biografija

Grafikas. Gimė 1933 m. rugsėjo 14 d. Papilėje (Akmenės r.), mirė 2003 m. rugsėjo 26 d. Vilniuje; palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Janinos Gražinos Degutytės-Švažienės vyras.
1960–1966 m. studijavo grafiką Lietuvos dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija).
1965–1975 m. dirbo dailininku savaitraštyje „Literatūra ir menas“, 1975–1993 m. – Lietuvos menininkų rūmų Dailės skyriaus vadovu.
Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1970 m.
Po dailininko mirties išleisti rašytinio palikimo fragmentai „Užrašai, arba nerimo valandėlės“ (2008 m.).
Sukūrė (daugiausia medžio raižinio, mišria technika) estampų (ciklai „Užgavėnės“, 1964 m.; „Mediniai stebuklai“, 1967 m.; „Lietuva“, 1968 m.; „Senolių godos“, 1982 m.; „Baltų stulpas“, 1993 m.), ekslibrisų (S. Gedos, 1968 m.), scenovaizdžių kino filmams („Akmuo ant akmens“, 1971 m.; „Smokas ir Mažylis“, 1975 m. – abiejų režisierius R. Vabalas; „Sadūto‑tūto“, 1974 m. – režisierius A. Grikevičius). Iliustravo 20 poezijos ir prozos knygų (E. Matuzevičiaus „Paukščių takas“, 1970 m.; J. Kunčino „Atidėtas rugsėjis“, 1984 m.). Kūrybai įtakos turėjo M. Gimbutienės veikalai, Žemaitijos krašto kultūra („Deivių sutartinė“, 1993–1996 m.). Kūriniuose savitai interpretuojamos tautodailės tradicijos, būdinga folkloro, mitologijos tematika, apibendrintos formos, raiškios faktūros. 
Parodose dalyvavo nuo 1965 m.
Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Žemaičių dailės muziejuje Plungėje, M. K. Čiurlionio galerijoje Čikagoje, Sorbonos (Prancūzija) ir Stokholmo universitetuose.

Apdovanojimai

Kiti apdovanojimai III Pasaulio žemaičių parodos laureatas.

Šaltiniai

Lietuvos dailininkų žodynas, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, t. 4: 1945–1990.
Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/.