Eduardas Jurėnas

Vardas Eduardas
Pavardė Jurėnas
Profesija grafikas, dėstytojas
Gimimo data 1923-05-06

Išsami biografija

Grafikas. Gimė 1923 m. gegužės 6 d. Plundakų k. (Kupiškio r.), mirė 1993 m. liepos 16 d. Vilniuje.
Dailėtyrininkės Ramintos Jurėnaitės tėvas.

1941–1942 m. studijavo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, nuo 1942 m. – Vilniaus dailės institute lankė dekoratyvinės architektūros, vėliau grafikos studijas. Vokiečiams uždarius Vilniaus dailės akademiją, grįžo į gimtinę ir dirbo tėvų ūkyje, 1944 m. tarnavo SSRS armijoje. 1945–1949 m. tęsė grafikos studijas Vilniaus valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija).

1948–1987 m. dėstė Vilniaus valstybiniame dailės institute, 1966 m. docentas, 1976 m. – profesorius. 1951–1960 m. buvo Valstybinės grožinės literatūros leidyklos (dabar „Vaga“) vyriausias dailininkas.

Nuo 1952 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys, LDS partinės organizacijos sekretorius, žurnalo „Dailė“ sudarytojas ir meninis redaktorius.

Nuo 1950 m. dalyvavo Lietuvos ir sąjunginėse parodose. Surengė asmeninių parodų: 1965, 1967, 1973, 1983Vilniuje; 1973 m. Kaune; 1993, 2003, 2013 m. (pomirtinės) Kupiškyje.
Sukūrė teminių estampų („Pasauliui – taikos“, 1965; „Pergalė“, 1975; „Sakmė apie Tarybų šalį“, 1977), jų ciklų („Rankos“, 1968; V. Borcherto raštų motyvais, 1972). Nemažai darbų skirta kupiškėnų papročiams (ciklas „Kupiškėnų vestuvės“). Išraižė per 100 meno ir kultūros veikėjų portretų  („Kompozitorius J. Švedas“, 1950; „Maironis“, 1956; „Dailininkas B. Uogintas“,  1962; „Kompozitorius J. Karosas“, 1965; „Raytojas E. Mieželaitis“, 1975). Iliustravo knygų: A. Vienuolio (1953), Žemaitės (1956), A. Čechovo (1960) raštus, B. Sruogos „Dievų miškas“ (1960), J. Paukštelio „Čia mūsų namai“ (1969), P. Cvirkos „Meisteris ir sūnūs“ (1976), A. Vienuolio „Paskenduolė“ (1982) ir kt.
Daugiausia kūrė medžio raižinio, linoraižinio, oforto ir akvatintos technikomis. Ankstyvuosiuose kūriniuose ryški lietuvių liaudies meno įtaka, vėlesniems būdingas kiek stilizuotas realistinis piešinys, harmoninga kompozicija, energinga raižysena, grafikos technikų meistrystė.

1979 m. išleista monografija „Eduardas Jurėnas“ (teksto aut. A. Gedminas, „Vaga“).

2012 m. dailininko šeima Kupiškio meno mokyklai perdavė daugiau nei 60 E. Jurėno bibliotekos knygų apie grafiką.

Įvertinimas: 1973 m. LSSR nusipelnęs meno veikėjas.

Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje (iliustracijos B. Sruogos knygai „Dievų miškas“, 1960; „Dailininkas B. Uogintas“, 1962), Nacionaliniame m. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinete, Kupiškio etnografijos muziejuje, Valstybinėje Tretjakovo galerijoje Maskvoje (Rusija).

Kultūrinė terpė

Lietuvių.

Šaltiniai

Lietuvos dailininkų žodynas, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, t. 4: 1945–1990.
Korsakaitė I., Gyvybinga grafikos tradicija, Lietuva: Vaga, 1970.
Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/.