Ona Dokalskaitė-Paškevičienė

Vardas Ona
Pavardė Dokalskaitė-Paškevičienė
Mergautinė pavardė Dokalskaitė
Profesija tapytojas
Gimimo data 1912-10-23

Išsami biografija

Tapytoja. Gimė 1912 m. spalio 23 d. Seinuose (Lenkija), mirė 2007 m. Santa Monikoje (Kalifornija, JAV).

Mokėsi Panevėžyje gimnazijoje, piešimo – pas skulptorių Juozą Zikarą. 1928 m. su šeima persikėlė į Verecėjos kaimą prie Vitebsko, kur motina dirbo mokytoja (1933 m. motina deportuota į Sibirą). 1932 m. baigė Vitebsko aukštesniąją dailės mokyklą, 1932–1938 m. gyveno Minske, piešė karikatūras laikraščiams, Apie 1938 m. gyveno Maskvoje, piešė pas Igorį Grabarį.

1942 m. persikėlė į Kauną, 1944 m. su šeima pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. emigravo į JAV, gyveno Niujorke. 1972 m. Sautamptone (Long Ailandas) atidarė savo dailės galeriją „Ona D. Gallery Southampton“. 1982 m. persikėlė į Kaliforniją, Santą Moniką. Vyras Mykolas Paškevičius – tapytojas ir grafikas, duktė Alyja dirba dailininke Volto Disnėjaus kompanijoje.

Baltarusijos dailininkų sąjungos narė (1933), Niujorko lietuvių dailininkų sąjungos narė, Los Andželo dailiojo meno klubo narė.

Nuo 1933 m. dalyvavo parodose Baltarusijoje, Rusijoje Lietuvoje, Vokietijoje, JAV. Surengė per 10 asmeninių parodų: 1943 m. Kaune; 1971, 1972 m. Niujorke; 1994 m. Panevėžyje ir Šiauliuose; 1999 m. Vilniuje ir kt.

Tapė natiurmortus („Keli bijūnai“, 1990), peizažus („Gamtos impresija, 1990) ir portretus („Dukters portretas“, 1966). Ankstyvajai kūrybai būdinga realistinė raiška, tamsokas koloritas, nuo 6 deš. pabaigos kūriniai laisvesnės kompozicijos, apibendrinti, šviesių spalvų. Kūriniuose vyrauja jausminis pradas, realistinių ir romantinių elementų, spalvų ir linijų darna.

1993 m. Čikagoje išleista monografija „Ona Dokalskaitė“ (išleido „Galerija“, red. Algimantas Kezys, įžangos aut. Danas Lapkus).

Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Čiurlionio galerijoje Čikagoje (JAV).

Kultūrinė terpė

Lietuvių išeivija, amerikeičių.

Šaltiniai

Lietuvos dailininkų žodynas, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, t. 4: 1945–1990.