Leonardas Gutauskas

Vardas Leonardas
Pavardė Gutauskas
Profesija rašytojas, tapytojas
Gimimo data 1938-11-06

Išsami biografija

Tapytojas, rašytojas. Gimė 1938 m. lapkričio 6 d. Kaune. 1957–1965 m. studijavo scenografiją Valstybiniame Vilniaus dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). 1965–1966 m. dirbo LSSR kino studijoje dailininku-statytoju (kino firmas „Mažasis princas“, 1966). 1968–1970 m. Vilniaus kurčiųjų nebylių mokyklos mokytojas. 1992–1994 m. dėstė tapybą Vilniaus dailės akademijoje, nuo 1992 m. docentas.

Nuo 1970 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys, nuo 1976 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys, nuo 1999 m. grupės „24“ narys.

Nuo 1969 m. dalyvauja tapybos ir knygos meno parodose Lietuvoje bei užsienyje (Italija, Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Portugalija). 1978 m. inicijavo dailininkų poetų parodas. Surengė asmeninių parodų: 1965, 1966, 1967, 1978, 1982, 1983, 1985, 1987, 1988, 1994–1996, 1998–1990 m. Vilniuje; 1993 m. Druskininkuose; 1994 m. Kaune.

Kuria dailės, teatro ir literatūros srityse. Tapo, piešia knygų iliustracijas, kuria skulptūras, objektus, lieja akvareles. Tapyba pasižymi savita bendražmogiškų temų (amžinybės, tautos istorijos ir atminties, žmogaus tobulėjimo) interpretacija. Ankstyviesiems paveikslams būdinga ekspresyvus dekoratyvumas, rafinuota secesinė stilizacija, vėlesniems – statiški, simboliški, meditatyvūs vaizdai (figūros vaizduojamos sąlyginėje erdvėje, naudojami ikonografiniai elementai, simetriška, panaši į altorių paveikslus kompozicija, prislopintų sidabrinių spalvų gama).

Nutapė portretų, religinių, mitologinių, abstrakčių kompozicijų, natiurmortų. Paveiksluose vyrauja sakralinė, iškilminga nuotaika, vaizdai metaforiški, paremti poetiniais įvaizdžiais, senovės graikų, Rytų civilizacijų, lietuvių tautodailės simboliais ir vaizdiniais, savitai perkurtais gamtos motyvais. Dažnai derina įvairių epochų ir stilių bruožus (liaudies meno su bizantiška, egiptietiška, japoniška maniera, europietišku modernizmu). Paveikslų stilistika įvairuoja nuo ekspresyvios ir dekoratyvios raiškos iki rafinuotai stilizuotos ar liaudiškai primityvios, abstrakčios (ciklas „Žolės“). Sakralinės tematikos kūriniams būdingos ikonografinės schemos, spalvų simbolika, rituališkumas. Portretai taip pat turi sakralinei dailei būdingų elementų, simbolinės atributikos, ženkliškumo (R. Gibavičiaus“, 1961; S. Gedos, 1969; J. Apučio, 1978; P. Mazūro, 1983; V. Bagdono, 1985).
1961 m. debiutavo eilėraščių rinkiniu „Ištrūko mano žirgai“. Išleido eilėraščių knygas: „Vartai po diemedžiu“ (1976), „Svetingumo namai“ (1980), „Krantas“ (1982), „Juokdarys“ (1985), „Portretas“ (1988), kurioms būdinga panteistinis artumas gamtai, tapybiškas vaizdas, rafinuota metafora. Išleido poezijos rinkinių („Ištrūko mano žirgai“, 1961; „Vartai po diemedžiu“. 1982; „Krantas“, 1982; „Betliejus“, 1996; „Popierinė dėžutė“, 1998; „In fine“, 2004), parašė romanų („Vilko dantų karoliai“, 1990–1997, 3 t.; „Šešėliai“, 2001; „Laiškai iš Viešvilės“, 2001; „Kazbek“, 2003). Savo knygoms kuria iliustracijas. Poezijos knygose iliustracijų daiktiškumas siejamas su bibliniais įvaizdžiais, romane „Vilko dantų karoliai“ (1990–1997, 3 t.) menininko savimonės brendimas rodomas lemtingų tautai istorinių įvykių fone, tekstas asociatyvus, gausu poetinių įvaizdžių. Romane „Šešėliai“ (2001) gvildenama kaltės ir atleidimo tema. Romanuose „Laiškai iš Viešvilės“ (2001, išverstas į vokiečių ir lenkų kalbas), „Plunksnos. Kazbek“ (2003) ryški refleksija menininko ir jautrios psichikos žmogaus likimo motyvais. Sukūrė iliustracijų daugiau kaip knygų vaikams („Du žvirbliai“, 1969; „Geležinė varlė“, 1988), tekstų muzikos kūriniams.

Šiaulių dramos teatre sukūrė scenografiją K. Sajos spektakliui „Jo ekscelencija vabalas“ (1965, rež. M. Karklelis). Scenovaizdis sukonstruotas kaip schematiška erdvė, kostiumų proporcijos sąmoningai pakeistos, deromantizuojant personažus.


Apdovanojimai:

 

1981 m. LSSR valstybinė premija;

1989 m. LSSR nusipelnęs meno veikėjas

1991 m. Lietuvos rašytojų sąjungos premija už geriausią 1990–1991 kūrinį – romaną „Vilko dantų karoliai“;

1995 m. Stasio Šimkaus premija už eiles N. Sinkevičiūtės „Spalvotam ciklui“;

1998 m. LR Vyriausybės kultūros ir meno premija;

2001 m. Literatūrinė „Varpų“ premija už romaną „Raudonoji jūra“;

2001 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija;

2007 m. Žemaitės literatūrinė premija;

2008 m. Jono Aisčio literatūrinė premija;

2011 m. Vilniaus miesto mero premija už eilėraščių rinkinį „Urbo kalnas“;

2014 m. Vlado Šlaito premija už knygą „Fragmentai“.

Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje („Taika“, 1967; „Cirkas ir žalias mėnulis“, 1967; „Atsisveikinimas su sena sodyba“, 1974; „Autoportretas“, 1978; „Tado Ivanausko atminimui“; 1979; triptikas „Mikalojus Vilutis, Vladas Bagdonas, Audrius Naujokaitis“, 1985 ir kt.), Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, MO muziejuje (buvęs Modernaus meno centras), Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, Valstybinėje Tretjakovo galerijoje, Valstybiniame A. Puškino muziejuje Maskvoje (Rusija).

Išsilavinimas

Mokymosi įstaiga Data ar laikotarpis Ar užbaigtas mokslas
Vilniaus dailės akademija 1965 m. Taip

Kultūrinė terpė

Lietuvių.

Apdovanojimai

Kiti apdovanojimai Apdovanojimai:

1981 m. LTSR valstybinė premija už knygas vaikams „Juoda žemelė – baltas pyragėlis“, „Dangaus kalvis Perkūnas“.
1989 m. LTSR nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas.
1992 m. Lietuvos rašytojų sąjungos premija už geriausią 1990–1991 m. kūrinį – romaną „Vilko dantų karoliai“.
1995 m. Stasio Šimkaus premija už eiles N. Sinkevičiūtės muzikos kūriniui „Spalvotas ciklas“.
1998 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija.
2001 m. literatūrinė „Varpų“ premija už romaną „Raudonoji jūra“.
2001 m. Nacionalinė kultūros ir meno premija už prozos ir poezijos kūrinius.
2003 m. romanai „Plunksnos; Kazbek“ įtraukti į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką.
2004 m. eilėraščių rinkinys „In fine“ įtrauktas į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką.
2006 m. romanas „Sapnų teologija“ įtrauktas į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką.
2007 m. Žemaitės premija.
2008 m. Jono Aisčio literatūrinė premija.
2011 m. Vilniaus miesto mero premija už eilėraščių rinkinį „Urbo kalnas“.
2014 m. Vlado Šlaito premija už knygą „Fragmentai“.

Šaltiniai

Lietuvos dailininkų žodynas, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, t. 4: 1945–1990.
Grigoravičienė E., Ar tai menas, arba Paveikslo (ne)laisvė, Lietuva: Inter Se, 2017.
Ten, kur viskas daug labiau: Lietuvos teatro dailės žodynas, sud. Bitinaitė-Širvinskienė R., Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013.
Andriuškevičius A., Lietuvių dailė: 1975–1995, Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1997.
Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/.
Lietuvos rašytojų sąjunga, http://www.rasytojai.lt/.