Kazys Grigas

Vardas Kazys
Pavardė Grigas
Profesija tautosakininkas, mokslininkas, dėstytojas
Gimimo data 1924-03-01

Išsami biografija

Tautosakininkas, folkloristikos istorikas. Gimė 1924 m. kovo 1 d. Pagiriuose (Čekiškės vls., dab. Jurbarko r.), mirė 2002 m. gruodžio 3 d. Vilniuje.

Habilituotas daktaras (humanitariniai mokslai; filologijos mokslų daktaras 1983).

1945–1948 m. Kauno universitete studijavo (pašalintas dėl sovietų ideologijai nepriimtinų pažiūrų) lietuvių kalbą ir literatūrą, 1951 m. baigė Vilniaus universitetą.

1950–1954 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute, 1954–2002 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. 1990–1996 m. dėstė Vytauto Didžiojo universite, 1996–1998 m. Vilniaus universitete; profesorius (1995). Patobulino ir pritaikė lyginamąjį metodą patarlėms tirti. Sudarė lietuvių patarlių ir priežodžių klasifikavimo sistemą, pagal ją rengiamas daugiatomis leidinys „Lietuvių patarlės ir priežodžiai“ (t. 1, 2000, Lietuvos nacionalinė (mokslo) premija 2001, su kitais). Išleido komparatyvistinių tyrinėjimų knygas „Lietuvių patarlės“ (1976), „Patarlių paralelės: Lietuvių patarlės su latvių, baltarusių, rusų, lenkų, vokiečių, anglų, lotynų, prancūzų atitikmenimis“ (1987). Sudarė lietuvių patarlių ir priežodžių sisteminę kartoteką (>200 000 vienetų). Paskelbė lyginamosios paremiologijos studijų tarptautiniuose leidiniuose „Proverbium“ (1970–1974, 1998, 2002), „Nordick Yearbook of Folklore“ (1996), lyginamosios folkloristikos straipsnių „Tautosakos darbuose“, studijų „Smulkioji lietuvių tautosaka“ (1968), „S. Daukantas ir lietuvių tautosaka“ (1983), „Nuo pirmųjų įrašų iki sisteminio leidinio“ (2000), apie A. ir J. Juškas, V. Kalvaitį, L. G. Rėzą ir kt. (>100 publikacijų). Parengė antologiją „Lietuvių tautosaka: Smulkioji tautosaka, žaidimai, šokiai“ (t. 5 1968, LSSR, valstybinė premija 1970, su kitais), publikaciją „A. Baranausko patarlės“ (1986). Knygos „Lietuvių tautosakos apybraiža“ (1963) vienas autorių. Su kitais parengė leidinius „Lietuvių tautosaka, užrašyta 1944–1956“ (1957), „Patarlės ir priežodžiai“ (1958), S. Daukanto knygą „Žemaičių tautosaka“ (2 t. 1984). Leidinio „Liaudies kūryba“ (4 knygos, 1969–1996) vienas autorių, sudarytojų ir redaktorių. Sudarė tautosakos rinkinių vaikams „Menu mįslę keturgyslę“ (1970), „Čir vir vir pavasaris“ (1971), „Anksti rytą kėliau: Iš S. Daukanto rinkinių“ (1993) ir kitus. Išvertė prozos kūrinių (L. Corrollio ir kt.).

Įvertinimas: Gedimino 4 laipsnio ordinas (2000).

Šaltiniai

Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005, t. 7, p. 164.