Leonas Gineitis

Vardas Leonas
Pavardė Gineitis
Profesija literatūrologas, mokslininkas
Gimimo data 1920-11-16

Išsami biografija

Literatūros tyrinėtojas. Gimė 1920 m. lapkričio 16 d. Krūminiuose (Daugailių vls., dab. Zarasų r.), mirė 2004 m. sausio 25 d. Vilniuje.

1949 m. baigė Vilniaus universitetą.

1952–2001 m. dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (iki 1900 m. Lietuvių kalbos ir literatūros institutas).

Tyrė senąją ir XIX a. lietuvių literatūrą.

Išleido knygas „Kristijono Donelaičio „Metai“ (1954), „Kristijonas Donelaitis ir jo epocha“ (1964, papildomas leidimas 1990), „Klasicizmo problema lietuvių literatūroje“ (1972), „Lietuvių literatūros istoriografija: Ligi 1940 m.“ (1982), „Prūsiškasis patriotizmas ir lietuvių literatūra“ (1995), „Kristijono Donelaičio epocha“ (1998). „Lietuvių literatūros istorijos“ (4 t. 1957–1968, Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos Sąjungos valstybinė premija 1969, su kitais; 2 t. 1979–1981; 1977 rusų k.) vienas autorių. Parengė K. Donelaičio „Raštus“ (1977), „Lietuvių literatūros istoriografijos chrestomatiją: Iki 1940 m.“ (1988), sudarė rinkinį „Iš vokiškų raštų apie Kristijoną Donelaitį“ (2002). Paskelbė filosofinių miniatiūrų ir aforizmų rinkinių („Vienatvė“ 1990, „Išeitis“ 1991, „Istorinis kelias į universalią pasaulėžiūrą“ 1992, „Užuominos apie svarbiausia“ 1995, „Būtis ir vienovė“, „Gyvybės metai“, abu 1997, „Žybsniai“ 1999, „Ketureiliai“ 2002).

Šaltiniai

Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, t. 6.