Paieškos kriterijai:

  • Sritis: muzika
 
Objektai surūšiuoti pagal
   
  • Rankraštis. „Mano dainos

    Rankraštis. „Mano dainos" [S. Nėries rašytas lietuvių liaudies dainų sąrašas], XX a. I treč.

    Salomėja Nėris

    Lapelis su S. Nėries sudarytu dainų sąrašu. Rašyta juodu rašalu ant rusvo popieriaus lapelio abiejose pusėse. Pavadinimas „Mano dainos“ pabrauktas brūkšniu. Pirmoje lapelio pusėje įrašyti 27 dainų pavadinimai, antroje pusėje – likusieji 11. Yra pataisymų. Po pavadinimų padėti brūkšniai. Antroje lapelio pusėje užrašyta „Motyvai“ ir išvardyti septini jų: sakalėlio, Dunojaus, saulės, gegutės, beržo, vainiko ir žiedo. Yra sunkiai įskaitomas įrašas raudonu rašalu: „Negaliu gi aš būti neteisinga“. „Raštų“ III t., kuriame sąrašas spausdinamas, rašoma, kad šias dainas poetė išrašė iš „Tautosakos darbų“. 

  • Giedotojų draugijos šventės programa

    Giedotojų draugijos šventės programa, 1914 m.

    Lietuvių giedotojų draugijos šventės Tilžėje programa.

  • Kanklės

    Kanklės, ~XX a. 3 deš.

    Visus, praveriančius Jono Mačiulio-Maironio buto duris, pasitinka kanklių stygomis skambanti kompozitoriaus Juozo Naujalio dainos  „Lietuva, brangi“ melodija, kurios žodžius sukūrė Maironis. Kanklių viduryje yra įrašas [dedikacija Maironiui]: „Mylimas Dainiau! Tų „kanklių balsai", kurie Tau bedainuojant neskambėjo visai, nunai tegu skamba amžinai, nes kankles Tu iš miego prikėlei!" Nėra aišku, kuriais metais šios kanklės buvo įstatytos į Maironio buto pagrindines duris ir atliko tarsi skambučio vaidmenį, tačiau amžininkų, kurie svečiavosi pas poetą, prisiminimuose kanklės dažnai paminimos. Jas pagamino Jonas Garalevičius (1871–1943) – Lietuvos muzikos instrumentų meistras, tautinio sąjūdžio veikėjas, aviacijos konstruktorius, verslininkas. 1898 m. J. Garalevičius atvyko į Kauną, susipažino su kompozitoriumi Juozu Naujaliu, per kurį gavo pasiūlymą pataisyti vargonus Kavarsko bažnyčioje. Užsakymų vis daugėjant, prasidėjo savarankiška J. Garalevičiaus veikla. Kaune Daugirdo g. nusipirko namą. Spaudoje esama duomenų, kad jame 1905 m. įsirengė vargonų dirbtuvę „Fabrika muzikos instrumentų“. 1898–1914 m. suremontavo, restauravo, perstatė apie 100 vargonų, pastatė apie 20 naujų vargonų. Parašė tris kankliavimo vadovėlius (pirmasis 1910 m.).
    J. Mačiulio-Maironio (1862–1932) memorialinis daiktas.

  • Fortepijonas

    Fortepijonas, ~XIX a. pab.

    RÖnisch yra viena garsiausių muzikos instrumentų gamyklų, veikianti nuo 1845 m. iki šių dienų. Ją Drezdene įkūrė J. C. G. Rönisch (1814–1894). 1898 m. šios gamyklos filialas buvo įkurta St. Peterburge. Jonas Mačiulis-Maironis 1909 m. grįžo iš Peterburgo, įsigijo didelius rūmus Kaune, Rotušės aikštės kampe. Jo butas buvo vienas didžiausių ir puošniausių, į kurį poetas kviesdavo daug svečių, kūrė muzikinio literatūrinio salono atmosferą. Todėl įsigijo fortepijoną. Tikslūs įsigijimo metai nėra žinomi, tačiau amžininkų prisiminimuose fiksuojama, jog šiuo instrumentu yra groję visi to meto garsiausi pianistai, Maironis labai mėgo klasikinę muziką, ypač Vagnerį, Šopeną. Mykolas Vaitkus savo atsiminimuose rašo: „Pats jis [Maironis] nevaldė jokio instrumento. Stovėjo jo salone senas fortepijonas, bet vien kad, kartais svečius norint pavaišinti muzika, pagrotų juo kuris kviestas pianistas ir paakompanuotų kokiai dainininkei.“ (M. Vaitkus. Maironio kultūriniai interesai // Draugas. 1953, Nr. 14, 20,26.). Fortepijonas tarnauja iki šiol, juo per muziejaus renginius taip pat skambina garsiausi šio meto pianistai, kompozitoriai.
    J. Mačiulio-Maironio (1862–1932) memorialinis daiktas.

  • Spaudinys. A. Vienam Balsui [Myliu tave, natos; Stiprybės šaltinis, natos]. Su V. Verikaičio atspaudu
  • Spaudinys. Liaudies dainos solo balsui ir pijanui surašė Petrauskas Mikas. Su V. Verikaičio atspaudu
  • Spaudinys. Leiskit į Tėvynę: dainos vienam balsui. Su V. Verikaičio atspaudu
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 7
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 1